atbukoti — atbùkoti intr. atklampoti, atbristi: Vos ne vos par sniegus atbùkojau lig numų Šts. bukoti; atbukoti; išbukoti; nubukoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atlydis — 2 ãtlydis sm. (1) 1. perstogė, sustojimas, pertrauka: Mina be ãtlydžio Als. O kaip ilgai tvers tas kentėjimas, tie sopuliai be atlydžio? Pron. 2. šalčio atsileidimas, atodrėkis: Varnos plunkiasi po sniegus – bus ãtlydis Sr. Šią žiemą tankiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmušti atmuša atmušė — atmùšti, àtmuša, àtmušė 1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54. | prk.: Ineini… … Dictionary of the Lithuanian Language
atplunkti — atplùnkti 1. tr. atkasti, atkapstyti: Atplùnkiau, atkasiau sniegus Šts. Atvertėm, atplunkėm nuo kelio pusnis rš. 2. intr. Kv sunkiai ateiti, atbristi: Par purvus led atplunkiau, t. y. atbridau J. Musintais, tamsta iš tolo atplùnkei, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
bradma — bradmà sf. (4) bridimas, brada: Arkliai eina bradmà par sniegus Užv. Kol nesnigo – nesnigo, kaip pradėjo versti, baisiausią brãdmą padarė Varn. Bjauru važiuoti tokia bradmà Šll … Dictionary of the Lithuanian Language
bridinė — bridìnė (bridynė?) sf. (2) bridimas: Bridìnė didė par sniegus, purvus J … Dictionary of the Lithuanian Language
gniaužta — sf. (1); S.Dauk, D.Pošk žr. gniaužtas: 1. Aš tave turiu savo gniaužto[je] J. Lokelis pasiėmė į savo gniaužtas akmenį J.Jabl. Taures su kojelėmis reikia imti pirštais, o ne gniaužti visa gniaužta rš. Žmogus visa gniaužta kasėsi galvą rš. 2. Gera… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbukoti — išbùkoti tr. 1. klampojant išvilkti: Šiaip taip arkliai išbùkojo per vėputinį rąstą Dr. 2. suminti, sutrypti: Išbùkojau sniegus, galės ir kiti pravažiuoti Šts. bukoti; atbukoti; išbukoti; nubukoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpustyti — tr. 1. N išaštrinti, išgaląsti: Jis man puikiai skustuvą išpùstė Plk. Britvą išpùstė, kad net plauką ima, pjauna Plv. Gerai išpustyk dalgį Vvr. Peilį taip išpusčiau, ka plauką ema Ll. Jau žirgeliai pabalnoti vis dėl mūs brolelių ir kardeliai… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaišti — 1 kaišti, ia ( a), ė [K], Š, K.Būg, BŽ517; Kv 1. tr. skusti, gremžti: Aš bùlbes kaišu košei, t. y. skutu J. Kad nederės barzdai skusti, derės bulvei kaišti Skd. Žemaičiai bulves kaiša su kaišekliais KlvrŽ. Eik bulvių kaišti! Plt. Sako, carui… … Dictionary of the Lithuanian Language